Diatezės ir streso modelis tiesiog paaiškino

instagram viewer

Psichoterapijoje naudojate diatezės-streso modelį ir galvojate, kas tai yra ir kokią naudą galite gauti? Žemiau supažindinsime su diatezės-streso modeliu, kas tai yra ir ką apie jį reikia žinoti.

Kas yra diatezės-streso modelis?

Diatezėstresomodelis (taip pat žinomas kaip pažeidžiamumo ir streso modelis) yra teorinė psichologijos samprata, naudojama žmogaus elgesiui ir psichinei sveikatai paaiškinti. Jame teigiama, kad psichikos sutrikimai yra dviejų pagrindinių veiksnių – diatezės ir streso – sąveikos rezultatas.

  • Diatezė: Žodis „diatezė“ kilęs iš graikų kalbos. Jis kilęs iš graikų kalbos žodžio „diathesis“, kuris reiškia „dispozicija“ arba „dispozicija“. Terminas diatezė reiškia asmens genetinį, biologinį ar psichologinį polinkį arba pažeidžiamumą psichikos sutrikimams. Tai gali būti genetiniai polinkiai, asmenybės bruožai, pažinimo modeliai ar kiti individualūs veiksniai, didinantys psichikos sutrikimo išsivystymo riziką.
  • Stresas: streso veiksnys apima aplinkos sąlygas ir įvykius, su kuriais žmogus susiduria. Tai gali būti ūmus ar lėtinis stresas, trauminiai įvykiai, socialinės aplinkybės ar kiti stresoriai, turintys įtakos žmogaus gyvenimui.

Modelis teigia, kad psichikos sutrikimai atsiranda tada, kai asmens individuali diatezė sąveikauja su pakankamu streso lygiu. Kitaip tariant, jei žmogus turi didelę diatezę dėl konkretaus psichikos sutrikimo ir tuo pačiu patiria didelį stresą, padidėja šio sutrikimo atsiradimo rizika.

Diatezės ir streso modelis padeda psichologams ir psichiatrams suprasti, paaiškinti ir gydyti psichikos sveikatos problemas. Ji pabrėžia genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių svarbą psichikos sutrikimų vystymuisi. Be to, jis turi svarbių pritaikymų psichikos sveikatos problemų prevencijai ir gydymui, nes parodo, kaip sumažinti dėl streso ar stiprinant įveikos strategijas žmonėms, sergantiems didele diateze, sumažėja psichikos sutrikimų rizika gali.

Stoikiška ramybė – taip išliksite pasitikintis stresinėse situacijose

Jau senovės graikai pripažino, kad ramybė žmonėms naudinga. Patarlė…

Kada naudojamas diatezės-streso modelis?

Diatezės-streso modelis taikomas psichologijoje ir psichiatrijoje, siekiant gilinti psichikos sutrikimų, psichinės sveikatos ir žmogaus elgesio supratimą. Diatezės-streso modelis ypač aktualus tiriant ir gydant psichikos sutrikimus, pvz depresija, nerimo sutrikimai, šizofrenija ir kt. Jame pabrėžiama atskirų veiksnių ir aplinkos veiksnių derinio svarba vystantis psichikos sveikatos problemų ir turi svarbių pasekmių jų prevencijai ir gydymui Sutrikimai.

Jis taikomas įvairiuose kontekstuose ir įvairiems tikslams, įskaitant:

  • Tyrimas: Psichologai ir mokslininkai naudoja diatezės ir streso modelį, kad ištirtų, kaip atskiri veiksniai (diatezė) ir aplinkos veiksniai (stresas) sąveikauja tarpusavyje ir padeda suprasti bei gydyti psichikos sveikatos problemas paaiškinti. Tai padeda nustatyti rizikos veiksnius ir paciento apsauginius veiksnius: viduje.
  • Diagnozė: Klinikinėje psichikos sutrikimų diagnostikoje modelis gali padėti suprasti konkretaus asmens sutrikimo vystymąsi ir progresavimą. Tai gali padėti gydytojams ir terapeutams įvertinti individualią pacientų riziką ir apsauginius veiksnius.
  • Gydymo planavimas: Psichoterapinėje praktikoje diatezės-streso modelis gali padėti rengiant individualizuotus gydymo planus. Tai leidžia terapeutams atsižvelgti į asmeninį kliento pažeidžiamumą ir sukurti streso valdymo strategijas arba stiprinti individualius išteklius.
  • Prevencija: modelis taip pat naudojamas psichikos sveikatos problemų prevencijai. Tai padeda nustatyti rizikos grupes ir plėtoti intervencijas, kuriomis siekiama sumažinti diatezės veiksnius arba sumažinti stresorius.
  • Švietimas ir sąmoningumas: jis naudojamas informuoti plačiąją visuomenę apie sąveiką individo pažeidžiamumą ir gyvenimo stresą sukeliančius veiksnius, siekiant didinti informuotumą apie psichikos sveikatos problemas aštrinti.

Diatezės-streso modelio taikymo pavyzdys

Diatezės ir streso modelio analizės pavyzdys gali apimti depresijos vystymąsi išgalvotam veikėjui, vardu Sara. Čia yra supaprastintas pavyzdys, kaip modelis gali būti pritaikytas Sarai.

Visų pirma, tai Diatezės veiksniai:

  • Genetinis polinkis: Sarah šeimoje yra buvę depresijos atvejų. Jos močiutė, tėvas ir brolis praeityje sirgo depresija. Šis genetinis polinkis gali būti laikomas diatezės veiksniu.
  • Asmenybės bruožai: Sarah linkusi į savikritiką ir perfekcionizmą. Šie asmenybės bruožai gali padidinti depresijos simptomų atsiradimo riziką stresinėse situacijose.

Tada yra Streso veiksniai:

  • Darbo įtampa: Sara dirba daug reikalaujantį darbą su dideliu spaudimu ir griežtais terminais. Jai sunku valdyti savo darbo krūvį.
  • Atsiskyrimo skausmas: Sarah neseniai išgyveno įtemptą išsiskyrimą su savo ilgalaikiu partneriu.
  • Finansinės problemos: Sara susikaupė skolų ir jai sunku finansiškai.

Analizė:

Naudojant diatezės ir streso modelį, galima teigti, kad Sara yra jos dėka Genetinis polinkis ir asmenybės bruožai sukuria tam tikrą diatezę (polinkį) į depresiją turi. Šie diateziniai veiksniai padidina depresijos simptomų atsiradimo riziką ateityje.

Tuo pačiu metu Sara savo gyvenime patiria didelių streso veiksnių, įskaitant profesinį stresą, išsiskyrimo skausmą ir finansines problemas. Šie stresoriai padidina spaudimą jų gyvenime ir gali sustiprinti jau egzistuojančią diatezę.

Modelio taikymas gali parodyti, kad Sara yra jautresnė depresijai, kai ji yra stresinėje aplinkoje, o tai gali suaktyvinti esamą diatezę. Šis supratimas gali būti svarbus kuriant gydymo planą ar prevencines priemones. Pavyzdžiui, gali būti patartina palaikyti Sarą kuriant jos įveikos strategijas pagerinti ir sumažinti stresą sukeliančius veiksnius savo gyvenime, kad sumažėtų depresijos simptomų rizika sumažinti. Be to, Sara gali būti suteikta psichoterapijos įrankių, padedančių sau sudėtingose ​​situacijose, kai atsiranda depresijos simptomų.

click fraud protection