Ugnikalnio išsiveržimas ir jo padariniai

Vulkano išsiveržimas gali būti skirtingas

• Vulkaninėmis vietovėmis laikomos daugiau nei 102 skirtingos pasaulio sritys. In Europa yra z. B. Etna (Sicilija), Beerenberg (Norvegija), Brennisteinsalda (Islandija), Capelinhos (Portugalija, Eyjafjallajökull (Islandija) ir Vezuvijus (Italija) yra žinomi kaip aktyvūs ugnikalniai. Vokietijoje, Vulkaneifel, Hohen Eifel, Westerwald, Rhön, Vogelsberg u. a. kaip vulkaninės zonos.

• Įvyksta ugnikalnio išsiveržimas Vokietija Nors mažiau įtartini, žemės drebėjimai aplink Kelno įlanką ir Rheingraben įrodo, kad vulkanizmas dar nėra visiškai pasibaigęs. Skiriami aktyvūs ir neaktyvūs ugnikalniai ir tikimasi, kad šimtmečiai neveiklių ugnikalnių liks Vokietijoje.

• Jei švytinti magma prasiskverbia į žemės paviršių, ji gali sprogti pro žemės angą, todėl aplinkinė teritorija atvėsta iki uolos per daugelį kvadratinių kilometrų. Šis sprogimas vadinamas ugnikalnio išsiveržimu, kuris turi pražūtingų padarinių, ypač nykstančių teritorijų gyventojams. Po išsiveržimo lieka matoma anga žemėje, kuri atrodo kaip ugnikalnio kūgis arba Jis vadinamas vulkaniniu kupolu.

• Priklausomai nuo ugnikalnio formos, vietos ir veiklos bei nuo to, kaip magma tiekiama į ugnikalnį, geologai išskiria skirtingus ugnikalnius, pvz. B. sluoksninis ugnikalnis, šlako ugnikalnis arba stalo ugnikalnis. Sąvokos „centrinis ugnikalnis“ arba „plyšinis ugnikalnis“ paaiškina, kad magmos pašaras yra kitoks. Centrinis ugnikalnis vystosi per šimtus tūkstančių metų per įvairias magmos kameras, sudarančias centrinį vulkaninį pastatą (pvz. B. kalnas ar kalva).

• Plyšinis ugnikalnis (dar) neturi centrinės išeities. B. Keteros. Kai kuriais atvejais gali susidaryti kraterių eilės. Mirtina tai, kad ugnikalnio išsiveržimas neatitinka tam tikro modelio ir, nepaisant seismografų, niekada neįmanoma šimtu procentų numatyti, kada jis išsiverš. Žemės viduje, maždaug 100 km gylyje, vyrauja temperatūra nuo 1000 iki 1300 laipsnių Celsijaus, todėl uolienos ištirpsta į magmą. Jei magmos slėgis jos kamerose tampa per didelis, ji kyla per įtrūkimus ir įtrūkimus. Tik pasiekęs žemės paviršių jis vadinamas terminu „lava“.


Ramiojo vandenyno ugnies žiedas - informacija apie krizinį regioną

Jis vadinamas „Ugnies žiedu“, Ramiojo vandenyno ugnies žiedu. Kaip rodo pavadinimas,…

Lavos išsiveržimai turi pražūtingų padarinių

• Vulkano išsiveržimas ne tik į žemės paviršių meta klampias ir žėrinčias uolas ir magmą, bet visų pirma dujas (sieros dujas). Piroklastinės (kietųjų dujų dispersijos / mišinio) srovės yra labai karštos ir mirtinai pasklinda žemės paviršiuje. Fauna ir flora sunaikinamos, o tai, be išmetamų sieros dujų, gali lemti pasaulinį klimato kaitą.

• Maždaug 300–800 ° C karšta magma, tekanti virš žemės paviršiaus kaip vulkaninė uoliena, gali nusileisti šlaitu iki 400 kilometrų per valandą. Šios piroklastinės spyruoklės susmulkina bet kokį objektą, bet kokį jų kelią. Tyrimai parodė, kad net išsiveržusios lavos dulkės ir pelenai yra mirtini.

• Geologai bando naudoti seismografus ugnikalniams, ugnikalnių išsiveržimams ir žemės drebėjimams stebėti, tačiau, kaip minėta anksčiau, prognozes apie ugnikalnių išsiveržimus sunku numatyti. Žmonės, gyvenantys nykstančiose vietovėse, yra įspėjami net apie nedidelius žemės drebėjimus ir, jei reikia, evakuojami, jei seisminio geografinės vertės yra per didelės. Tačiau Vokietijoje tai mažiau žinoma. Ypač nykstančiose vietovėse evakuacija sukelia didelių išlaidų. Todėl geologai stengiasi kuo tiksliau prognozuoti.

• Aktyvūs ugnikalniai ir ugnikalnių išsiveržimai daro įtaką ne tik asmeniniam ir ekonominiam paveiktų gyventojų, tačiau turi įtakos visai nukentėjusių regionų infrastruktūrai. Geologai naudoja penkis skirtingus ugnikalnių stebėjimo metodus: seismografinius, geodezinius Siurbimo aukščio bandymas, temperatūros matavimai, cheminė analizė ir magnetinio matavimas Pakeitimai. Nepaisant to, ugnikalnių išsiveržimai visada išlieka nenuspėjami. Avariniu atveju gali būti patartina stebėti gyvūnų elgesį, kurie reaguoja jautriai ir palieka nykstančias zonas.